- viešnė
- 1 viẽšnė sf. (2) K.Būg, DŽ, NdŽ, Slnt, Tlž, Rg, viešnė̃ (4) KBII91, KI226,487, KGr94, K, LsB375, ArchXXV362, NdŽ, KŽ, LD225(Škn), Tlž, Rg
1. R, R158, MŽ, MŽ209, I, N, L žr. viešnia 1: [Moterys] taip jau, kaip reik viešnė́ms, išsirėdė K.Donel. Viẽšnė atejo, svadink, mylėk Rdn. Viẽšnę turu iš Akmenės DūnŽ. Jei lauki – nei eita, nei važiuo[ja], o ka nelauki – eita svečiai, eita viẽšnės End. Turu išleisti savo viešnès Šv. Kur vien vestuvės ar varduvės, aš esu pirma viešnė Blv. Atsisėsi už stalelio, viešnelè viešėsi (d.) Užv. | Gandras pakvietęs lapę pietų ir, įpylęs į butelį kankolynės, padėjo viešnei valgyti S.Dauk. [Gandras] sako lapei: – Viẽšnele, valgyk, valgyk kiek tinkama, kiek širdelė vadina PP20. | prk.: Bitės jas tujau nu kvapo pažįsta, jog svetimos yra, ir tas nekviestas viešnes nutvėrusios papjaun, jei su geru nenor atstoti S.Dauk. ^ Sėskies, viẽšnė būsi! LKT107(Klm). Ilgoji viẽšnė Gršl. Su šunimis ne svečias, su vaikais ne viešnė PrLXVII20. Kokia viẽšnė, tokias duoda ir patrovas PP33. Koki viešnė, toki i česnė LTR(Pp). Viena viešnė kožną dieną apsilanko (saulė) prš.
2. žr. viešnia 3: Tarp motriškųjų viena buvo paskirta už gaspadinę, kuri viešne vadinos, tą visą godą ir žmonystą jaunojo pusės turėjo vesti, svečius už vis jaunosios gentis išvaišinti jos tėvo numūse S.Dauk. Vakare jau viešnių pietai būs, jau kurie ateis į veselę, tujau susidės savo pyragus Jdr.
◊ sáulės viẽšnė Šts bijanti saulėje nudegti moteris: Ką su tokia, ana yr saulės viešnė LTR(Plt).Sekmìnių viẽšnė Šts ilgai viešėjusi, užsibuvusi moteris.
Dictionary of the Lithuanian Language.